Jurga- Seniai toli
Seniai toli / žemės lopšyje / kalbėjo dievai / ir gimė žmonės-ąžuolai / jų didį aidą balsų / iki šiol / mena girios / gintaro juodo sparnai / ne vieną jų nunešė – / verkė dievai drąsiųjų / moterys grąžė rankas / bet skausmą plovė lietum / ir slėpė danguj / nerimo debesy ir aš augu / rankose puokštė gėlių ir kardas / dažnai nušvietus žaibui kelią / matau, kur eit, žinau: / tik ši žemė saugo / nuo laisvės tuščios / tik savo, ne kito / kojom remiuos / tik girioj išauga / tvirti ąžuolai / mano širdy / kalbas dievai…
***
Share
Prenumeruok naujienas
Reklama
bendruomene
Reklama
