Daugeliui jau pažįstamas ypatingas Rasos Bubulytės vokalas, originalūs kūriniai ir gebėjimas kas kartą subtiliai išreikšti save. Šiemet Liverpulio menų institute muzikos bakalaure tapusi Rasa kaip visuomet negali stovėti vietoje, ji turi daug naujų idėjų, planų, kūrybinių minčių… Naujausias Rasos ir jos draugų norvegų sukurtas muzikinis projektas „Rasa BASOM“ klausytojus dar kartą nustebins.

Taigi Rasos klausiame, kodėl naujausias projektas vadinasi „Rasa BASOM“, ir trumpai pristatome Rasos nuomonę apie muziką, studijas bei gyvenimą UK.

RASA – APIE MUZIKĄ

Tavo ankstyvos jaunystės muzika. Kokiais atlikėjais/ grupėmis žavėjaisi?

Pirmoji atlikėja, kurios muziką iš tiesų mėgau, buvo airė Sinead O’connor. Man patiko jos vokalas, tembras, švelnumas, susimaišęs su didžiule energija. Paauglystėje, kaip ir dabar, klausiausi labai įvairios muzikos: nuo klasikos – iki sunkaus roko. Aš lankiau muzikos mokyklą, pati grojau klasikinius kūrinius, bet kartu man patiko ir radijo stočių transliuojama muzika, tad, eidama miegoti, pasidėdavau tranzistorių šalia pagalvės ir užmigdavau, klausydama naktinės programos…Aš iki šiol klausausi Depeche Mode, Bjork, Kate Bush. Štai Metalica, atsimenu, buvo viena iš grupių, kurios baladės dažniausiai skambėdavo mokyklos diskotekose. Šios grupės dainą “Mama said“ 2000 – aisiais metais dainavau „Dainų dainelės“ konkurse, Operos ir baleto teatre.

Labiau patinka groti „koverius“ ar atlikti savos kūrybos dainas?

„Koveriai“ ir sava kūryba akivaizdžiai turi esminį skirtumą: viena – svetima, kita – sava. Be abejo, groti tai, ką pati sukūriau, yra žymiai maloniau. Tai yra mano muzika ir mano žinutė, kurią perduodu klausytojui. „Koverius“ galima groti nebent studentų vakarėliuose ir už pinigus. Antraip, tai – tik laiko švaistymas. Sava muzika yra visai kas kita. Ji nėra priemonė pinigams gauti, priešingai, pinigai tėra priemonė muzikai skleisti.

Koks artimiausias širdžiai muzikos instrumentas?

Artimiausias būtų pianinas, nes tai – instrumentas, kuriuo bent jau moku groti. Tačiau visad galvojau, kad man labiausiai patiktų groti būgnais.

Neretai sakoma, jog kūrybai reikia įkvėpimo…Ką darai tuomet, kai nori atgauti kūrybines jėgas, kur ieškai „muzikos mūzų“?

Jei turiu daug laisvo laiko, mūzų neieškau, nes jos pačios mane susiranda. O, jei laiko nėra, tačiau reikia užbaigti kokį nors darbą, tuomet tiesiog sėdu ir dirbu. Visuomet su savimi nešiojuosi užrašų knygelę, kurioje pasižymiu įdomias mintis, melodijas, ritmus arba garsus įrašinėju į mobilųjį telefoną. Vėliau, galbūt, panaudoju tik 10 procentų šios informacijos, bet man šis procesas patinka ir jis yra efektyvus.

2006 m. vasarą drauge su Jonu Čepuliu išleidote debiutinį albumą lietuvių liaudies dainų motyvais, kuris buvo itin populiarus. Kaip manai, ar naujai skambančios lietuvių liaudies dainos skatina lietuvių (ypač jaunų žmonių) tautiškumo jausmą ir leidžia naujai pažvelgti į liaudies meną?

Leidžiant šį albumą, mes ir turėjome būtent tokį tikslą, apie kurį jūs kalbate. Man asmeniškai labai patinka senasis lietuvių folkloras, tad norėjosi, kad ir kiti išgirstų, kokių gražių melodijų yra sukūrę mūsų bočiai. Kalbant apie lietuvių liaudies dainas, aš visiškai sutinku su V. Lansbergiu, jog: „Bevardžiai bediplomiai liaudies bėdžiai vis dėlto sukūrė meną, kuris amžiais bylos apie jų gyslose tekėjusį kraują ir savitai mylėtą planetos lopinėlį“ .

Trumpai papasakok apie projektą Rasa BASOM. Kodėl „basom“?

Šiais metais kartu su šio projekto dalyviais įrašėme albumą, kurį pavadinome „Basom“. Kadangi albumas dar nėra išleistas, mes pasivadinome „Rasa BASOM“, kartu pristatydami ir savo būsimą darbą. „Basom“ (basomis kojomis) reiškia pradžią. Būsimą albumą sudarys mano autorinės dainos, iš kurių tik viena, „Vyšnia“, yra sukurta lietuvių liaudies dainų motyvais. „Basom“ reiškia dar ir tai, kad viską mes padarėm patys ir savo lėšomis, mums nepadėjo jokie prodiuseriai ar leidybinės kompanijos. Šiuo metu mes ieškome geriausio varianto, kaip savo muziką pristatyti klausytojams ir kartu siekiame, kad kūriniai būtų prieinami kiekvienam, norinčiam juos išgirsti.

Kuo šie metai buvo išskirtiniai (kalbant apie tavo muzikinę karjerą)?

Pirmiausia tuo, kad kaip tik prieš metus susibūrė grupė žmonių, kurių pagalba šiandien aš galiu pristatyti savo muziką. Žmonėms, kurie manęs klausėsi po realybės šou „Dangus“, tai buvo tikra staigmena. Jau ne sykį girdėjau, kad susirinkusieji į koncertus nežinojo, ko tikėtis. O, svarbiausia, kad gavome pačius geriausius atsiliepimus ir įvertinimus ne tik iš auditorijos, bet ir iš daugybės muzikantą, tokių kaip Andrius Mamontovas ir jo grupė.

RASA – APIE STUDIJAS IR GYVENIMĄ UK

Trumpai papasakok apie Populiariosios muzikos ir garso technologijos studijas Liverpulio scenos menų institute.

Populiariosios muzikos ir garso technologijos studijos truko vienerius metus. Tai buvo specializuotos studijos, o po jų įstojau į Muzikos bakalauro studijų antrą kursą. Taigi dabar turiu Muzikos bakalauro diplomą (BA Music). Kaip didžiausią studijų naudą galėčiau įvardinti ten sutiktus žmones, o pačios studijos atsidurtų jau antroje vietoje. Net ir dabartinis muzikinis projektas yra sukurtas užmezgus kontaktus būtent šių studijų metu. Visgi studijų metai buvo tikrai įdomūs: įrašinėdavome dainas studijose, įgarsindavome gyvus instrumentus koncertų metu, dirbdavome su kompiuterinėmis muzikos programomis, rengdavome pasirodymus ir t.t.

Rasa, tau teko studijuoti Lietuvoje, o dabar – Liverpulyje. Kokius esminius skirtumus pastebėjai tarp studijų UK ir Lietuvoje sistemų?

Lietuvoje studijavau verslo vadybą, Liverpulyje – muziką, todėl negalėčiau lyginti tokių skirtingų krypčių studijų. Nors, mano nuomone, aukštosiose mokyklose Lietuvoje dėstoma kiek per daug teorinių dalykų ir yra daug mažiau itin reikalingų praktinių užsiėmimų. Kalbant apie muzikos mokslus Lietuvoje, galima sakyti, jog dar nėra nei vienos mokslo įstaigos, kur galima būtų studijuoti populiariąją muziką, o studijų kokybė būtų tokia kaip Liverpulio menų institute.

Trumpai papasakok apie Liverpulio scenos menų instituto studentų laisvalaikį.

Jei studentai nerepetuoja, neįrašinėja ir negroja, jie dažniausiai eina į vakarėlius, kur suvartoja nemažą kiekį alkoholio ir eina namo. Jaunas studentas, po vakarinio pasilinksminimo į paskaitas atėjęs su mėlyne po akimi, – gana dažnas reiškinys. Kiti  studentai mėgsta uždarus vakarėlius namuose, kur tiesiog kepa pyragus ir geria arbatą. Kadangi daugelis studentų yra iš skirtingų šalių, dažnai jų susibūrimuose ruošiami tradiciniai patiekalai ir žiūrimi filmai.

Kaip tau labiausiai patinka leisti laisvalaikį Liverpulyje? Kuo jis skiriasi nuo laisvalaikio Lietuvoje?

Liverpulyje dažniau lankausi įvairiuose gyvo garso koncertuose. Daugelis jų yra nemokami arba tekainuoja kelis svarus. Be to, galima pamatyti grupes, kurios dar negreit aplankys Lietuvą arba visiškai čia nepabuvos.  O visa kita nelabai ir skiriasi. Nei Vilniuje, nei Liverpulyje nebuvau klubų lankytoja, dažniausiai, renkuosi laisvalaikį su draugais savo namuose ar einu į svečius. Retkarčiais, jei turiu per daug laisvo laiko kurią dieną, žaidžiu kokį strateginį kompiuterinį žaidimą.

Tavo patarimas studentams, kurie ketina studijuoti Liverpulio scenos menų institute.

Apsilankykite  www.lipa.ac.uk ir išsiaiškinkite, ar tai atitinka jūsų norus ir lūkesčius. Skambinkite nurodytais telefonais ir jums bus suteikta visa norima informacija.

Kaip trumpai apibūdintum Liverpulį žmogui, kuris nėra jame lankęsis (specifinės ypatybės, išskirtiniai bruožai).

Liverpuliečiai dažnai labai daug „baliavoja“, vartoja daug alkoholio, todėl gatvės nėra ypatingai švarios, o naktimis ne visada pavyksta išsimiegoti. Vis dėlto, žmonės Liverpulyje yra draugiški, betarpiškai bendraujantys ir mandagūs. Miestas pilnas gyvos muzikos ir „visokiausio plauko“ renginių!

Tavo mėgstamiausia vieta Liverpulyje.

Manau, kad parkas, kurio pavadinimo aš nežinau. Visgi, puikiai galiu pasakyti, kur jis yra ir kaip iki jo nuvykti. Mano mėgstamiausiame parke auga daugybė keistų medžių ir kitokių augalų, o pavasarį jie sukrauna didžiulius spalvotus žiedus. Vaikščiodama šiame įspūdingame parke, jaučiuosi kaip kokiame animaciniame filme.

Kokios anglų kultūros ypatybės tave vis dar stebina (prie ko negali priprasti)?

Niekaip negaliu priprasti prie triukšmo. Kad geriau galima būtu suvokti žodžio „triukšmas“ prasmę, noriu itin pabrėžti, kad aš gyvenu bute su viengubais stiklais! Netgi gatvė, kuri matosi pro mano langus, driekiasi paraleliai su pagrindine Liverpulio gatve. Dažnai tenka girdėti rėkiančių ar net žviegiančių iš vakarėlių grįžtančių žmonių balsus. Beje, ir pirmadienis Lietuvoje visai nėra panašus į pirmadienį Liverpulyje. Čia visa savaitė yra vienas didelis savaitgalis. Be to, labai dažnai tenka susidurti su ypatingais trukdžiais, norint susitvarkyti telefono, vandens ar elektros sąskaitas. Liveprulyje tavęs visuomet laukia „siurprizas“.

RASOS POMĖGIAI

Mėgstamiausia frazė: visi dievai buvo nemirtingi!

Gėrimas: šviežios obuolių sultys

Širdžiai mieliausia draugija: draugų

Filmas: Dancer in the Dark (Lars von Trier)

Daina, kurią visiems rekomenduotum išgirsti: Burial & Four Tet – Moth. Kas dar nėra girdėjęs, Tom Waits – Green Grass

Idealus vakaras: skani vakarienė ir geras filmas.

Mėgstamiausios atostogos: kelionė į šalį, kurioje dar nesu buvusi

Platesnę informaciją galima rasti internetiniame puslapyje www.facebook.com/rasabasa bei pasiklausyti muzikos:  www.myspace.com/rasabasa

Dėkoju už pokalbį !

Su Rasa kalbėjosi Rimantė Kurkauskaitė

***