Viename iš Didžiosios Britanijos miestų, Lydse, yra susibūrusi septynių gyvai grojančių kūrybingų žmonių grupė, pasivadinusi subtiliu pavadinimu „Black Diamond Bay“.

Muzikantų grojamą muziką kritikai dažnai priskiria trip-hop’o stiliui, bet patys jie mėgsta sakyti, kad groja electro-folk muziką. Grupės „Black Diamond Bay“gyvų instrumentų ir electro muzikos fone galime išgirsti užburiantį lietuvaitės Agnės Motiečiūtės balsą. Jaunystėje „mylėjusi“ roką, kiek vėliau pamėgusi Jazz muziką, Agnė šiuo metu yra grupės „Black Diamond Bay“ vokalistė. Šią vasarą Agnė kartu su grupe rengia gyvos muzikos pasirodymus daugelyje festivalių, bet galime tik pasidžiaugti, kad atrado laiko ir sutiko šmaikščiai pasikalbėti apie muziką, grupę, žmones, Didžiąją Britaniją, Lietuvą, nuotaikas, laisvalaikį, ateities planus…..

APIE „BLACK DIAMOND BAY“

Trumpai papasakok apie jūsų grupę.

Susikūrėme praeitais metais prieš Kalėdas. Kai pati pagalvoju, tai visai nesenai – vos prieš pusantrų metų. Grupėje esame septyni: aš, Holly Thomas – „back“ vokalas, Jesse O’Mahoney – mūsų rašytojas (jis kuria žodžius ir melodijas, taip pat groja gitara ir bet kuo, ko mums pritrūksta), Tom Sidebottom – mūsų dainų prodiuseris, taip pat groja smuiku, klavišiniais, Ben Ziapour groja gitara, Colin Sutton groja bosine gitara ir Ben Wilson groja būgnais. Kritikai dažnai mus priskiria trip-hop’o stiliui, bet patys mėgstame sakyti, kad grojam electro-folk’ą.

Jūsų naujasis albumas vadinasi „Ten thousand hours”? Ką šis pavadinimas reiškia?

„Ten Thousand Hours“ pasirinkome todėl, kad, pagal mokslininkus iš Michigano, reikia repetuoti ir „užsiiminėti“ dešimt tūkstančių valandų, kad pasiektum genialumo lygį. Jie tyrinėjo Bill Gates, „The Beatles“. Nesakome, kad esame puikūs, tiesiog tikriname jų teoriją.

Su kokiais muzikos „grandais“ save siejate?

Vienos grupės išskirti negalėčiau, tačiau esam stipriai įkvėpti Daft Punk, Air, Groove Armada, Portishead, Massive Attack, Jazzanova, Mr. Scruff, Basement Jaxx, Zero 7, 4Hero, Cinematic Orchestra ir daug kitų.

„Black Diamond Bay“ po 10 metų. Tavo pamąstymai ir vizija…

Na, aš labai tikiuosi, kad gyvuosime mes dar po dešimties metų! Pradžiai užtektų ir Glastonbury su mišku rankų… Po to turai po pasaulį su garsiomis grupėmis… O mus apšildo kokie… Duft Punk! Ot tai svajonė! Ir dainuoja visi kartu su mumis. Visi „tūsinasi“. Ir laikas sustoja. Beje, kalbant apie laiko sustojimą, man ir dabar jis sustoja, kai grojam fainai chebrai, kai fantazuojam…Tad juokiuosi, kad, turbūt, begrojant milžiniškai publikai, man ne tik, kad laikas sustotų, bet ir širdis.

APIE MUZIKĄ

Kokio stiliaus muziką klausei „žalios“ jaunystės metais?

Uoj, aš labai mylėjau roką. Turbūt, kaip ir kiekvienas „neformalus“ paauglys, buvau įsimylėjusi „Nirvaną“, tampydavausi gitarą visur su savimi ir grodavau „Come as you are“. Po to atradau „System Of A Down“, „Linkink Park“ ir pan. Dar vėliau „pakrypau“ į jazz’ą, tad su roku ir „išsiskyriau“.

Visi muzikantai svajoja apie „didžiąją sceną“. Kokia tavo asmeninė svajonė (kalbant apie muzikinę karjerą)?

Man draugas užvakar labai gražiai palinkėjo ir, turbūt, į tuos žodžius sutelpa mano didžiausia svajonė – „One day soon your breath will boil from your lips, lit by shifting lights as you sing beautiful words over thousands of enraptured ears. As the song ends you will shiver as their adulant applause washes over you like an invisible sea.“

Kokia muzika skamba tavo ausinuke arba važiuojant automobilyje?

Nuo A iki Ž. „Shuffle“ – ir nežinia, kas pradės groti. Paskutiniu metu labai „užsikabliavau“ už „The Streets“. Čia turbūt dėl Birmingham’o akcento, labai patinka jis man. Ir Joshua Redman labai tinka man pastarosiomis dienoms. Kaip ir Fever Ray. Taip, kad nuo hip-hop’o iki jazz’o, nuo jazz’o iki elektronikos.

Ar jūsų dainose dažnai skamba žodis „meilė“? Kokia ji jūsų dainose?

Man atrodo, kad labai dažnai, jeigu tarp eilučių ieškosim šio žodžio. Dažniausiai neišsipildžiusi ir nepasiekta. Bet turime vieną dainą, kur meilė laiminga „didžiosiomis raidėmis“ – „Beautiful Waves“. Šiuo klausimu, turbūt, į Jesse reiktų kreiptis, „iš jo“ grupės žodžiai gimsta. Čia kaip ir su bet kokia kita daina – visi ta meilę pasirenka, kaip išgirsti ir pritaikyti sau.

Gražiausiai skambantis muzikos instrumentas.

Labai sunku išsirinkti. Jeigu balsą priskirsim prie muzikinių instrumentų, balsuočiau „už“. Antrą vietą dalintųsi pianinas ir gitara.

APIE JK ir LIETUVĄ

Kokie yra esminiai skirtumai tarp klausytojų publikos Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje?

Mano nuomone, koncertų metu lietuviai yra šiltesni, bet, turbūt, labiau išrankūs. Na, bet ir anglus sunku prisijaukinti del nežmoniško grupių skaičiaus šioje šalyje, daug koncertų, daug vietų atrasti kažką įdomaus. Konkurencija ryškiai didesnė. Po koncertų britai smarkiai lenkia lietuvius. Turbūt, dar nesu turėjusi tokio koncerto, kur neprieitų koks žmogus iš publikos ir nenorėtų pasikalbėti ar gražų žodį padovanoti.

Grupėje esi vienintelė lietuvė. Tavo manymu, kokiomis nacionalinio charakterio savybėmis išsiskiri iš kitų grupės narių?

Labai geras klausimas, niekada nesusimasčiau. Netgi paklausiau daugelio savo draugų, tad visi tik pečiais palingavo… Nemanau, kad turiu kokių ypač ryškių nacionalinių charakterio savybių, jaučiuosi lygiai tokia pat, kaip ir leisdama laiką su savo lietuviais draugais. Nebent, galbūt, apie anglišką humorą kai ką galėčiau sakyt, kai kurių niuansų vis dar nesuprantu… Bet čia, turbūt, bet kuris kitas į Angliją atvažiavęs užsienietis galėtų taip pasakyti.. .

Vieta D.Britanijoje, kur visuomet su malonumu išgertum puodelį kavos ar taurę vyno.

Bet kuri iš vietinių kavinukių savo rajonėlyje. Visos jaukios.

Tobulas vakaras Londone….tai?

Iš pradžių rami kavinukė kur nors, kur daug žmonių praeina ir tu gali stebėt viską per langą ir gerti karštą šokoladą su gerais draugais. Dar ir į kokį milžinišką spektaklį, gal miuziklą nueit… Ir į parduotuves. O po to, turbūt, koks didelis, geras koncertas su šimtais žmonių ir šokiais iki paryčių.

Tavo vasaros atostogos Lietuvoje ir JK: pliusai bei minusai.

Visą vasarą praleisiu UK dėl koncertų. Patinka man čia. Žinoma, erzina lietus ir, kadangi gyvenu studentų mieste, Leeds labai ištuštėja vasarą. Kartais – patinka, o kartais – nyku pasidaro. Buvau grįžusi į gimtinę groti festivalyje „Be2gether“, labai gera buvo. Pasvajoju apie Šiaulių pievas, mamą ir tėtį, draugus bei Vilniaus senamiestį. Pasiilgstu.

Kas tave labiausiai nustebino ir vis dar stebina (gal net erzina) UK?

Na, turiu tik vieną, bet nenuginčijamą: pusnuogės merginos minusinėje temperatūroje. Iki šiol atsakymo neradau. Alkoholio kiekiai ir drąsi, bet neblaivi, elgsena viešumoje.

Dalykai, kurių labiausiai pasiilgsti Lietuvoje.

Kaip aš žiauriai pasiilgstu cepelinų! Ir, žinoma, to tokio visiško šimtaprocentinio suvokimo, apie ką kalbama. Taip pat lietuviško nuoširdumo, „atlapaširdiškumo“ ir paprastumo.

Labai ačiū už įdomų pokalbį !

Labiau ačiū tau !

Su Agne kalbėjosi Rimantė Kurkauskaitė

***