Ypatingas pasaulis, kurio vardas – LIETUVA.

Pirmosios dienos kitoje šalyje. Nejauku, liūdna, įdomu, nauja…? Daugybė apibūdinimų, tinkančių nusakyti emocijas ir reakcijas žmonių, atvykusių gyventi į naują valstybę. Į svečias šalis persikėlusius gyventi lietuvius neretai stebina kultūrų skirtumai, kitoks gyvenimo tempas, maisto ir bendravimo subtilybės. Įdomu, o kaip jaučiasi ir kokiais įspūdžiais, emocijomis gali pasidalinti į Lietuvą atvykę jauni žmonės?

Šį kartą kalbamės su šaunia kompanija – 7 jaunais moksleiviais, kurie pagal kilmę yra lietuviai, o į Vilniaus vidurinę mokyklą „Lietuvių namai“ atvyko išmokti kalbos, kurią vartoja jų artimi giminaičiai. Visi jie vienerius metus stengiasi suprasti lietuvių kalbos „subtilybes“ mokyklos išlyginamojoje klasėje ir turi savo nuomonę apie gyvenimą Lietuvoje.

Susipažinkime:

Valeria Palyanauskytė (16 m.) į Lietuvą atvyko iš Rusijos, Sankt Peterburgo. Ji Lietuvoje gyvena 5 mėnesiai.

Liepa – Danutė Leonavičiūtė (14 m.) atvyko iš Pietų Amerikos, Urugvajaus. Lietuvoje ji gyvena ir mokosi lietuvių kalbos jau 8 mėnesiai.

Darja Romanenko (15 m.) mokytis į Lietuvą atvyko iš Rusijos, Krasnojarsko.

Broliai Konstantinas (16 m.) ir Aleksandras (17 m.) Meishutovitsh mokytis ir gyventi į Lietuvą atvyko iš Baltarusijos.

Julija Kugytė (16 m.), kuri atvyko iš Ukrainos, iš Simferopolio, Lietuvoje jau gyvena 5 mėn.

Allen Coppin (14 m.) atvyko iš Anglijos, o Lietuvoje gyvena 1,5 metų.

Pirmosios dienos Lietuvoje: nauja patirtis ir atradimai

Dalindamasi įspūdžiais apie pirmąsias dienas Lietuvoje, Valeria papasakoja apie jai itin gražų Vilniaus senamiestį ir šiltą priėmimą mokykloje „Lietuvių namai“. Valeria pripažįsta, jog pirmoji diena mokykloje buvo keista – tik viena pamoka, bet labai įdomi, nes ji susipažino su naujais žmonėmis, aplinka ir kalba.

Į Lietuvą atvykusiai Darjai labiausiai patiko gamta, kultūra, žmonės. Jaunoji pašnekovė atsimena, kad pirmomis dienomis jai buvo labai sunku, liūdna be namų, draugų, artimųjų, bet čia, naujame krašte, jai padėjo kiti draugai, kurie dalijosi savo patirtimi, jau buvo „visą šį kelią praėję“. Dabar Darja džiaugiasi, jog su klasės draugais aplankė daug skirtingų vietų Vilniuje, o labiausiai jai patiko edukacinė programa „Baltų gintaras“ parodoje ,,Baltų menas“, Taikomosios dailės muziejuje, kur patys moksleiviai iš lininių siūlų pynė apyrankes ir dekoravo jas gintaru.

Iš Urugvajaus atvykusiais Liepai – Danutei pirmomis dienomis Lietuvoje buvo labai sunku, nes ji nemokėjo lietuvių kalbos. Moksleivė džiaugiasi, kad jai padėjo sesuo, kuri Lietuvoje mokėsi metus. Vis dėlto, šiuo metu Liepa – Danutė jau turi nemažai draugų, o ypač jai patinka jos bendraamžiai berniukai. Be to, mergaitė, kaip ir daugelis kitų lietuvių, labai mėgsta žaisti krepšinį bei lanko šios sporto šakos būrelį mieste.

Dalindamiesi savo patirtimi apie pirmąsias dienas Lietuvoje, broliai Konstantinas ir Aleksandras papasakoja, jog Lietuvoje lietuvių kalbos mokytis pradėjo tik šiais mokslo metais išlyginamojoje klasėje, todėl buvo ir yra labai sunku, juk lietuvių kalba iš tiesų labai sudėtinga. Prisimindami pirmąją dieną mokykloje, broliai teigia, jog buvo pakankamai liūdna, nedrąsu ir sunku..

Iš Ukrainos atvykusi Julija pirmąsias dienas Lietuvoje atsimena su džiaugsmu, nes jai buvo itin malonu sugrįžti į tėvelio Tėvynę. Jos pirmoji diena mokykloje buvo kupina naujų įspūdžių: pažintis su nauja aplinka, susitikimas su mokytoja, klasės draugais.

Pusantrų metų Lietuvoje gyvenantis Allen dalinasi savo gerais įspūdžiais apie Lietuvą ir teigia, kad labiausiai jam patiko, jog pirmąją dieną, jam atvykus, švietė saulė, buvo geras oras. Allen buvo kiek nusivylęs tik todėl, kad pirmomis dienomis naujame krašte jam trūko veiklos, buvo šiek tiek nuobodu. Jis netgi prisipažįsta, kad pirmoji diena naujoje mokykloje nieko nesiskyrė nuo kitų, eilinių jo dienų.

Sudėtingiausi ir gražiausi lietuvių kalbos žodžiai.

Daugelis teigia, jog lietuvių kalbą išmokti yra iš tiesų sudėtinga. Tai pripažįsta ir visi mano kalbintieji moksleiviai. Darija teigia, jog visi lietuvių kalbos žodžiai jai atrodo sudėtingi, bet juos tikrai įmanoma išmokti. Mergaitė atsimena, jog sunkiausiai jai sekėsi skaityti lietuviškai, nes labai painiojosi lietuvių ir rusų kalbos raidės. Darja, stengdamasi geriau išmokti lietuvių kabą, teisingai tarti žodžius, mokykloje pradėjo lankyti chorą.

Iš Sankt Peterburgo į Lietuvą atvykusi Valeria teigia, jog jai sudėtingiausi lietuvių kalbos žodžiai yra visi veiksmažodžiai bei jų pagrindinės formos, o patys gražiausi lietuvių kalbos žodžiai – „mieli“, „malonu“. Šiuo metu Valeria dar nelanko jokių būrelių, nes visą savo laiką skiria būtent lietuvių kalbos pamokoms.

Pasakodama apie lietuvių kalbos žodžius, Liepa – Danutė teigia, jog, pradėjus mokytis lietuvių kalbos, jai sunkiausia buvo įsidėmėti ir vartoti šiuos žodžius: „įsiviešpatauti“, „mokytoja“, ,, auklėtoja“. Pirmosios frazės, kurias išmoko Liepa – Danutė, buvo „laba diena“, „koks tavo vardas?“, „kaip tau sekasi?“, „ačiū“, „iki“ ir daug kitų trumpų žodelių. Šiandien Liepai – Danutei patys gražiausai lietuvių kalbos žodžiai yra „Klaipėda“, „Trakai“, „akis“.

Broliai Konstantinas ir Aleksandras, pasakodami apie savo „pažintį“ su lietuvių kalba, prisimena, kad pirmieji jų išmokti žodžiai buvo „vyras“, „moteris“, „vaikinas“, „mama“, „tėvelis“, „senelis“, o patys gražiausi – „sveiki“, „labas“, „ačiū“.

Kalbėdama apie lietuvių kalbos išskirtinumą, Julija pastebi, jog jai sudėtingiausi yra lietuviški žodžiai su balse ,,ė‘‘ bei visi ilgi žodžiai. Moksleivė atsimena, jog pirmiausia ji išmoko šiuos žodžius: „mergaitė“, „brolis“, „labas“, „koks tavo vardas?“

Julijai patys gražiausi lietuvių kalbos žodžiai yra „lietuvaitė“, „atsiprašau“, „vakaras“, „karalienė“, „papuošalai“.

Iš Anglijos į Lietuvą mokytis atvykęs Allen teigia, jog jam vis dar sudėtingiausi lietuvių kalbos žodžiai yra „išlyginamoji (klasė)“, o pirmieji žodžiai, kuriuos išmoko Allen, buvo „labas“, „kaip sekasi?“, „ką veiki?“ ir „iki“.

Svajonių studijos Lietuvoje: nuo dailės iki aviacijos.

Paklausti apie ateities planus ir svajonių profesijas, moksleiviai vieningai teigia, jog norėtų studijuoti vienoje iš Lietuvos aukštųjų mokyklų. Valerija ir Allen mielai rinktųsi studijas viename iš Vilniuje esančių universitetų, bet tiksliai dar nežino, kokia specialybė jiems būtų arčiausiai širdies.

Darja tvirtai teigia, jog norėtų mokslus tęsti Medicinos akademijoje bei įgyti gydytojo-chirurgo specialybę, o Liepa – Danutė žavisi aviacijos mokslu, todėl ir ateityje norėtų savo gyvenimą susieti su šia mokslų sritimi. Konstantinas ir Aleksandras taip pat norėtų mokytis Lietuvoje ir ateityje įgyti vairuotojo specialybę, o piešti itin mėgstanti Julija svajoja studijuoti dizainą Dailės akademijoje arba Vilniaus universitete.

Apie lietuviškas tradicijas, maistą ir laisvalaikį

Pasakodami apie lietuvių švenčių tradicijas, nacionalinius patiekalus, beveik visi moksleiviai teigia, jog gražiausios lietuvių šventės yra Kūčios bei Joninės, o skaniausi tradiciniai patiekalai – cepelinai, šaltibarščiai, koldūnai, bulviniai blynai, lietuviški varškės sūreliai.

Paprašyti apibūdinti lietuvius, moksleiviai išvardina nemažai skirtingų epitetų: ramūs, stiprios valios, geri, draugiški, siekiantys tikslo, darbštūs ir draugiški žmonės. Be to, Liepa – Danutė pastebi, jog lietuviai yra labai gražūs žmonės, o Julia, paprašyta apibūdinti lietuvius, teigė, jog jie yra „žmonės, kurie mėgsta gerus drabužius“.

Lygindami bendraamžių pomėgius, laisvalaikio leidimo būdus Lietuvoje ir valstybėse, iš kurių jie atvyko, moksleiviai itin didelių skirtumų nepastebi. Valerija teigia, jog žmonės Lietuvoje yra paprasti, draugiški. Ji džiaugiasi, kad susirado nemažai draugų iš Ukrainos, Rusijos, Urugvajaus, kurie mokosi jos klasėje ir mokykloje. Darja, pasakodama apie savo draugus, tik džiaugiasi, kad jai patinka visi jos draugai, tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje. Urugvajuje užaugusi Liepa – Danutė pastebi, jog Pietų Amerikoje yra visai kita kultūra, kiti žmonės. Moksleivė teigia, kad Urugvajuje žmonės yra daug „laisvesni“ ir dažnai „ką nori, tą ir daro“, o, čia, Lietuvoje, daug kas yra kitaip, todėl ji turi stengtis, norėdama priprasti gyventi šioje aplinkoje. Konstantinas ir Aleksandras, kalbėdami apie gyvenimą Baltarusijoje ir Lietuvoje, teigia didelių skirtumų nematantys, nes jiems puikūs žmonės yra ir lietuviai, ir baltarusai. Iš Ukrainos į Lietuvą atvykusi Julija pastebi, jos manymu, svarbų dalyką, jog Lietuva – tai arčiausiai Ukrainos esanti šalis Europoje. Galbūt todėl, iš Ukrainos atvykusiems žmonėms nėra labai sudėtinga bendrauti su lietuvaičiais, nes yra nemažai panašumų. Allen, prisimindamas savo laisvalaikį Anglijoje, teigia, jog Didžiojoje Britanijoje bendraamžiai dažniau žaidžia futbolą, o čia, Lietuvoje, – krepšinį. Taip pat Allen pastebėjo, kad Anglijoje jo draugai daugiausia laiko praleidžia su „Pc3“, o Lietuvoje bendraamžiai renkasi kompiuterį.

Pabaigai – moksleivių ir jų mokytojos palinkėjimai visiems, kurie planuoja atvykti gyventi į Lietuvą:

Allen: „Palinkėčiau sėkmės, ištvermės, nes būdamas čia labai pasiilgsti savo paliktų draugų.“

Valerija: „Tvardykitės!“

Liepa – Danutė: „Lietuva – labai graži šalis, čia galima susirasti daug draugų, visi yra be galo draugiški ir geranoriški žmonės”.

Darja: „ Atvažiuokite į Lietuvą, nes čia – puiki šalis, kurioje visos svajonės išsipildo…“

Konstantinas ir Aleksandras: „Palinkėtumėme stiprybės ir daug valios, nes labai sunku mokytis lietuvių kalbos, tai – sudėtinga kalba ir, norint ją išmokti, reikia daug pastangų bei valios.“

Julija: „Aš palinkėčiau, kad kuo greičiau išmoktų lietuvių kalbą“

Mokyklos „Lietuvių namai“ mokytoja Aušra (vaikų vadinama tiesiog ,,lietuviška mama“): „Mokykloje ,,Lietuvių namai“ išlyginamojoje klasėje – ypatingas pasaulis, kurio vardas – Lietuva, laukia Jūsų visų, kurie nori grįžti ir mokytis savo gimtosios kalbos, puoselėti lietuviškas tradicijas, kultūrą ir papročius. Esate visi laukiami Vilniaus vidurinėje mokykloje ,,Lietuvių namai“.

***