Trys mėnesiai praleisti kitoje valstybėje. Vieni pasakytų, kad tai – daug, kiti – mažai. O man nerūpi, kas ką pasakytų, svarbu yra tai, ką aš per tokį trumpą laiką supratau apie Anglijos kultūrą, apie joje gyvenančius lietuvius, studijuojantį jaunimą. Niekam ne paslaptis, kad neretai studentai Lietuvoje, kalbėdami apie UK studijuojančius lietuvius, apibūdina juos kaip turtingų tėvelių vaikus, turinčius lengvą gyvenimą svetur. Kartais, nusivylę šiandienine studijų sistema Lietuvoje, studentai piktai ir gana pavydžiai sako: be pigu jiems ten studijuoti, kai gali naudotis naujausia literatūra, bibliotekose matyti gausybę knygų, apie kurias studentai, likę Lietuvoje, išgirsta tik iš dėstytojų arba, geriausiu atveju, gauna atšviestas kopijas. Panašią nuomonę apie užsienyje studijuojančius turėjau ir aš. Kartais svajingai pavydėdavau UK studijuojančiam jaunimui, kartais, išgirdusi draugų įspūdžius, suabejodavau, ar iš tiesų viskas Jungtinėje karalystėje yra taip aristokratiška, kilnu ir subtilu. Netgi švietimo sistema. Ką gi, studijuoti man neteko, bet turėjau galimybę lankytis Anglijos universitetų bibliotekose, naudotis informacinėmis duomenų bazėmis. Reikėjo matyti mano reakciją, kai pirmą sykį pamačiau pilnas lentynas knygų, reikalingų mano bakalaurui. Ką gi, ištiko natūralus ir linksmas emocinis šokas. Gal per stipriai pasakiau, bet iš tiesų įdomu ir netikėta buvo pamatyti tiek reikalingos ir naujos literatūros vienoje vietoje. Toli gražu, Lietuvoje apie ją mes galime tik pasvajoti. Nenoriu visko dramatizuoti ir Lietuvos universitetų, bibliotekų „piešti” neigiamomis spalvomis. Nėra taip blogai, bet, jeigu, pamačius knygas, mane ištiko natūralus ir linksmas šokas, teisybės mano žodžiuose yra. Ar ne?

Patriotizmas: yra – nėra?

Kadangi Lietuvoje buvau gana visuomeniškas žmogus, tad ir Anglijoje, kiek įmanoma, stengiausi domėtis lietuvių bendruomenės veikla. Teko lankytis LR Ambasados, Jungtinės Karalystės jaunimo sąjungos renginiuose, Velykas švęsti lietuvių šv. Kazimiero bažnyčioje. Aplankytų vietų ne taip jau daug, bet įspūdžių pakankamai. Pabuvusi lietuvių bendruomenės susibūrimuose, pabendravusi su lietuviais, atvykusiais į Angliją užsidirbti pinigų, supratau vieną aiškų dalyką: patriotizmo jausmas skirtingas. Vieni tiesiog dirba kasdienius darbus ir tyliai laukia tos akimirkos, kai, užsidirbę pinigų, grįš į gimtąją Lietuvą. Kiti – aktyviai dalyvauja lietuvių bendruomenės renginiuose ir atidžiai seka visus įvykius. Negalima teigti, jog vienų ar kitų patriotizmo jausmas yra mažesnis ar didesnis. Kiekvienas renkasi savo, svarbu, kad vis dar jaučia artimą ryšį su gimtuoju kraštu. Kol esame Lietuvoje, kasdien pykstame ant valdžios, dažnai keikiame švietimo sistemą ir nuolat viskuo nepatenkintus ir dejuojančius aplinkinius. Vis dėlto, daugeliui, išvykusių iš Lietuvos ir ilgą laiką gyvenančių svetur, Tėvynė tampa idealizuojamas objektas. Žmonės ima labiau domėtis ne tik kasdieniu gyvenimu Lietuvoje, bet ir valstybės istorija, kultūra.
Kalbėdama apie lietuviškąjį patriotizmą Anglijoje, būtinai turiu paminėti ir krepšinį. Krepšinis ir Anglijoje ypatingai suartina visus lietuvius ir tai manęs visai nestebina. Daug kartų teko stebėti krepšinio pergales Lietuvoje, bet Anglijoje, pamačius lietuvių krepšinio komandos laimėjimą, įspūdžiai dar stipresni. Puikiai supratau, jog patriotizmas kartais gali būti suvaidintas, rūpestis ir meilė Lietuvai – per daug garsiai ir dirbtinai deklaruojami, bet džiaugsmo ašaros ir vienybės jausmas po krepšinio pergalių yra tikra: nesuvaidinti lietuvių jausmai ir emocijos. Manau, kad lengviausia yra garsiai visiems skelbti ir vadinti save tikru patriotu, lietuviškos kultūros, gamtos, meno mylėtoju, bet daug svarbiau tai jausti. Neretai tai, kas tikra, yra nedeklaruojama. Jauti ir viskas.

Malonios išvados

Praleidus kelis mėnesius Anglijoje, nustebau sužinojusi, jog kartais pakanka pusės metų studijų UK, kad pamirštum, kaip tariami lietuviški žodžiai, o kalbą papuoštų (?) toks mistinis „british-lithuanian” akcentas… (mada? „solidarumas” UK? Naujos tarmės paieškos?) Visgi, drąsiai galiu teigti, kad Anglijoje yra daug jaunų lietuvių, kuriuos galima pavadinti tikrais patriotais. Stebina ir žavi akimirkos, kai čia, Anglijoje, sutinki veiklių žmonių, besirūpinančių lietuvių bendruomene, studentų, „traukiančių” lietuviškas dainas iš visos širdies. Lietuvoje retokai jaunimas vakarėlių metu atsimena lietuvių liaudies dainas ar šokius, nes daugelis kopijuoja MTV žvaigždes, seka „holivudinių” žvaigždžių gyvenimo peripetijas, stengiasi „madingai” pasišokti pagal užsienio DJ sumiksuotą muziką. O čia, Londone, kur atrodytų, yra viskas: geriausi naktiniai klubai, kultūros, meno, prekybos centrai, jaunimėlis, toks tikras ir lietuviškas, renkasi savanorišką visuomeninę veiklą, turi savo idėjas, norus, siekius ir stengiasi juos įgyvendinti ne tik savo, bet ir daugelio kitų, čia gyvenančių lietuvių, labui. Kitoks laisvalaikis. Kilnesni tikslai. Atstumas didesnis, bet ryšys su Lietuva stipresnis.

***