Bebūnant angelų mieste, teko išvysti du pasaulinius įvykius: vieną – liūdną – Michael’o Jackson’o mirtį, o kitą – džiaugsmingą – Los Angeles “Lakers” pergalę “NBA” finale. Ir viename, ir kitame „sūkuryje“ man teko iš dalies „prisiliesti“ prie istorijos.

Trumpai papasakosiu apie “Lakers” sutiktuves/paradą . Tą dieną turėjau dirbti, bet, kai bosas geras – viskas įmanoma. Amerikiečiai, kurie dirbo mano viešbutyje, iškart perspėjo, kad ten bus vien gyvuliai, o ne žmonės, ir kad ten dalyvauti yra gana pavojinga. Be to, kai nutariau ten vykti, buvo jau gana vėlu (9 ryto) kažką pamatyti. Vis dėlto, manęs tokie raginimai pasilikti nepaveikė. Prie Koliziejaus, kuriame buvo ceremonija, buvau apie 10 valandą ryto ir kaip tik prieš įeinant uždarė vartus ir pasakė, kad jau per daug žmonių. Buvo tikrai nemalonu, bet, kaip vėlesni įvykiai parodys, viskas buvo ne taip ir blogai. Ėjau su minia link gatvės, pro kurią “Lakers” turėjo pravažiuoti su orkestru ir kitomis įmantrybėmis. Žinoma, prieš pasiekiant tą vietą, buvo matyti pora susirėmimų ir prieš mane einantis vyras išlaužė netgi vartus, per kuriuos tada pateko dar pora šimtų žmonių. Aš, kaip doras pilietis, galėjau būti pirmas, lipantis per tvorą, bet nelipau ir tik fotografavau minią. Keista buvo tada, kai vienas žmogus, sėdintis invalido vežimėlyje, rėkė prašydamas, kad kas nors jį perkeltų ir link vartų tiesiog lėkė 120 km/h greičiu. Aš tada stovėjau toje vietoje tol, kol policija neatvažiavo ir nepaėmė manęs, kaip kokio Kempiniuko, ir neišnešė už „saugaus“ atstumo ribos. Taigi greitai pasiekiau ir kelią, pro kurį lėkė krepšininkai ir gavau vietas labai arti veiksmo vietos. Iš tiesų, gana ilgai reikėjo laukti, bet vien tai, kad Kobe Bryant’as buvo 2 metrai už manęs, „atpirko“ viską. Žmonės tikrai linksminosi „iš dūšios“ ir tai matyti buvo gera ir džiaugsminga, nes po tokių sunkių metų kažkas labai gero, pagaliau, atsitiko ir Los Andžele.

Policija turi daug valdžios tiek Los Andžele, tiek kituose Amerikos miestuose. Rajone, kuriame aš gyvenau policininkų knibždėte knibždėjo vien dėl to, kad jis buvo vienas pavojingiausių. Iš tiesų, policijai kontroliuoti nuolat didėjantį gaujų skaičių yra tikrai sunku, nes už vieną pagautą ar nušautą gaujos narį ta pati gauja randa du naujus žmones vienam mirusiam pakeisti. Mane policija kartą taip pat buvo sustabdžiusi vien dėl to, kad mano marškinėliai buvo vienos gaujos spalvos ir liepė grįžti atgal namo persirengti. Gyvendamas tame rajone, susipažinau su daug gaujų narių ir dauguma bandančiųjų išeiti iš jų. Vėliau paaiškėjo, jog, kalbant apie gaujas, yra ir nemažai pozityvių dalykų, bet, norint apie tai pasakoti, reikėtų prirašyti pusę knygos. Aš, žinoma, nepateisinu tų žmonių, bet suprasti žudikų, narkomanų, sąvadautojų mentalitetą dabar yra žymiai lengviau. Šiems žmonėms yra labai sunku pasikeisti į „gerąją pusę“, o ir visiškai jų veiklos „ištrinti“ taip pat neįmanoma, nes tada pati gauja medžios, kad ir kur tu būtum.

Holivudas ir Vakarų Holivudas – gražios turistinės vietos. Žinoma, norėjosi pamatyti kur kas daugiau ir mano akimis tai turėjo būti kažkas itin įspūdingo, bet efektas, kurio tikėjausi, netgi „nepasibeldė“. Tai yra gan paprasti rajonai, tiek aplink centrą, tiek ir tolesnėse apylinkėse. Deja, vargu, ar rasi netoli gyvenančią kokią žvaigždę ar kino studiją. Tiesą sakant, ten nieko labai įspūdingo nėra. Pabuvęs tose vietose porą dienų, supranti ir pamatai, kad daugelio smalsių rusaičių ir kitų be galo gražių panelių atvykimas būtent į Holivudą, yra beprasmis, nes ten iš tiesų nieko stebinančio nėra. O ir „prasimušt“ bei siekti pripažinimo gali tik žmonės, turintys reikiamų kontaktų. Paprastos mirtingosios rusaites, kurios dirbo su manimi, tik kituose skyriuose ir kitą darbą, pasirodė labai „suvakarėjusios“. Štai aš esu rusiškų filmų ir teatro mėgėjas, klausausi ir kai kurių rusiškos muzikos atlikėjų, bet, kai paklausinėjau rusaičių apie viską, supratau, kad aš daug daugiau žinau apie rusų kultūrą. Taigi ir tos tikros „rusiškos dūšelės“ nepamačiau. Vis dėlto, mano šio teiginio pabaigoje galėtų būti uždėtas ir klaustukas, nes galėjo būti, kad aš tiesiog pats „buvau sustojęs laike“ arba kitaip mačiau tam tikrus dalykus.

Vieta, kurią privaloma aplankyti būtent naktį – Griffith parkas. Nuo jo matosi visas apšviestas Los Andželas ir Holivudo ženklas (tik dienos metu). Šis reginys yra kažkas tokio, ko aš čia, kad ir kaip bandydamas, straipsnyje „neįdėsiu“. Be to, ten lankydamiesi, galite pažiūrėti pro teleskopą, deja, tik eilė link jo būna, kaip visada, milžiniška. Pačiame pastate yra įrengtas nemokamas muziejus ir su kai kuriais eksperimentais galima tiesiog žaisti. Tikriems fizikams turėtų būti įspūdinga pamatyti Mendelejevo lentelę ir visus jos elementus už stiklelių.

***