Dalinamės ekspedicijos dalyvio Karolio Kaupinio (būsimojo) dokumentinio filmo „Misija Sibiras’11″ anonsu.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) šeštus metus iš eilės rengia jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektą „Misija Sibiras”. Nuo projekto vykdymo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė aštuonios ekspedicijos, sutvarkiusios apie 70 lietuviškų kapinių ir susitikusios su ten gyvenančiais lietuviais. Šiais metais planuojamos dvi projekto ekspedicijos: į Tadžikistano Respubliką (Tadžikiją) ir Rusijos Federaciją, Tomsko sritį. Projekto idėja gimė dar 2005 m. LiJOT rudens Asamblėjoje priėmus rezoliuciją dėl jaunimo patriotiškumo. Šioje rezoliucijoje teigiama, jog Lietuvos jaunimas yra patriotiškas, tik patriotiškumą jis suvokia kitaip, nei prieš tai buvusios kartos, todėl jam nėra galimybių jį parodyti visuomenei suprantamomis “tradicinėmis” priemonėmis. Tai ir paskatino imtis tokios jaunimo iniciatyvos.

Projekto tikslai:

Puoselėti istorinę atmintį bei tautinį patriotiškumą tarp jaunimo;

Skatinti kartų dialogą ir tarpusavio supratimą ypač aktualiais Lietuvos naujausiųjų laikų istorijos klausimais;

Formuoti teigiamą patriotiško ir pilietiško jaunimo įvaizdį visuomenėje;

Prisiminti ir pagerbti žuvusiuosius bei nukentėjusiuosius nuo Lietuvos gyventojų genocido – vieno juodžiausių XX amžiaus istorijos puslapių;

Visuomenei priminti, kad Sibiras – tai ne tik Rusijos teritorija, bet labai plati sąvoka/metafora, talpinanti savyje ir kitas šiuolaikinių NVS valstybių teritorijas, į kurias buvo tremiami žmonės;

Įamžinti Tomsko srityje (Rusijos Federacijoje) ir Tadžikistano Respublikoje kalėjusių tautiečių atminimą, pagal galimybes sutvarkyti lietuvių tremtinių ir politinių kalinių kapus šiose teritorijose;

Susitikti su lietuviais, vis dar gyvenančiais Sibire.

Ekspedicijos

2010 m. dvidešimties žmonių komanda vyko į lietuvių trėmimų ir kalinimo vietas Sverdlovsko srityje, Rusijos Federacijoje. Aštuntoji jaunimo ekspedicija Sibirą pasiekė traukiniais, o dalį tolimojo krašto atstumų nukeliavo pėsčiomis, aplankydama Čeremchovo, Mostavaja, Novaja Lialia, Saltanovo vietoves bei itin daug valios ir kantrybės pareikalavusį „59-ąjį kvartalą“, glūdintį aukštomis žolėmis apaugusioje, pelkėtoje taigoje. Šiose vietose jaunimo grupė sutvarkė apleistus tautiečių kapus, pagamino tris naujus didelius kryžius, susitiko su Sibire likusiais gyventi tautiečiais.

2009 m. dalyviai išvyko į dvi ekspedicijas Buriatijos (Rusijos Federacija) ir Kazachstano Respublikose. Pastarojoje ekspedicijoje, kitaip nei vykusiose iki šiol, dalyviai lankė ne tremtinių, o politinių kalinių lagerių teritorijas. Tuo tarpu Buriatija buvo pats tolimiausias ekspedicijos maršrutas. Čia sutvarkytos lietuvių kapinės, susitikta su vietos lietuvių bendruomenėmis.

2008 m. projekto “Misija Sibiras’08″ dalyviai lankėsi Irkutsko – Krasnojarsko srityje, kur aplankė ir sutvarkė vienas didžiausių lietuvių laidojimo vietų Sibire – Biriusinsko kapines, kurios tapo amžino poilsio vieta apie 250 mūsų tautiečių. Taip pat buvo sutvarkytos Serebrovo, Solenaja, Talaja, Tumanšeto, Sarančeto, Tulūno bei vienos gražiausių Sibire esančių lietuvių kapinių Kvitoke, kurios paliko neišdildomą įspūdį visiems ekspedicijos dalyviams savo žemaitiškų medinių kryžių masiškumu.

2007 metais ekspedicijos dalyviai aplankė lietuvių trėmimo vietas Krasnojarsko srityje, Šalinskaja rajone, prie upės Manos. 2006 m. įvyko net trys sėkmingos ekspedicijos į Sibiro regionus (Irkutską, Komiją bei Tomską). Visų šių ekspedicijų metu tvarkytos trėmimų vietos, apleistos lietuvių kapinės, susipažinta su buvusiomis lietuvių tremtinių gyvenimo sąlygomis. Detaliau susipažinti su buvusiomis ekspedicijomis galite aplankydami ankstesnių ekspedicijų tinklalapius internete:

Istorija

1941 m. birželio 14 d. pradėtos masinės represijos, kurias prieš lietuvių tautą vykdė Sovietų Sąjunga. Vien pirmosiomis trėmimo dienomis – birželio mėn. 14-16 d. – buvo represuota virš 17 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkstančių žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkstančių lietuvių.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis, tremtyje ir lageriuose išgyveno daugiau kaip 2/3 lietuvių. Iš jų apie 80 tūkst. iki 1960 m. sugrįžo į Lietuvą, o likusieji liko už Lietuvos ribų. Iš viso Lietuvoje ir už jos ribų (lageriuose ir tremtyje) žuvo ar buvo nužudyta apie 100 tūkst. lietuvių.

Iš viso 1940-1952 m. sovietinės ir vokiečių okupacijos metais Lietuva dėl teroro ir genocido neteko daugiau kaip 500 tūkst. žmonių, dar pusė milijono lietuvių, lenkų, vokiečių, „klaipėdiečių” buvo priversti palikti Lietuvą.

Projekto organizatoriai

Lietuvos Jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) – 1992 m. įkurta didžiausia nevyriausybinių jaunimo organizacijų sąjunga Lietuvoje, vienijanti 62 nacionalines jaunimo organizacijas ir regionines jaunimo organizacijų sąjungas. Daugiau apie LiJOT rasite tinklalapyje www.lijot.lt.

—