Tęsiam „skvotų“ temą. Pamaniau, kad laikas įrodyti, jog „skvotus“ tikrai galima pavadinti naujaisiais „kultūros centrais“ Anglijoje ir tai – ne išsigalvojimas.

Pristatau jums Vitalijų (Persohna), kurio patirtis tik patvirtina mano žodžius. Vitalijus yra „didžėjus“, kurį puikiai žino hardtechno muzikos mylėtojai. Jis – “Datablender“ (įrašų kompanija, kuri vienija HardTechno, Industrial and Hardcore dj) komandos narys. Vitalijus „skvote“ gyveno ne vienerius metus ir ten pradėjo savo muzikinę karjerą, bet apie viską iš pradžių.

Kiek laiko gyvenai „skvotuose“? Gal teko „skvotinti“ kitose šalyse? Kodėl nustojai tai daryti?

Atvykau į Londoną 2004 m. (prieš tai Vitalijus gyveno Vilniuje – aut. past.), tada ir pradėjau „skvotinti“. „Skvotinau“ apie keturis metus ir buvau pakankamai laimingas, nes teko pakeisti tik keturis „skvotus“ per tą laiką. Tad viename name išbūdavau net metus. Neteko „skvotinti“ kitur, tik Londone. Nustojau tai daryti 2008 metais, nes surinkau didelę plokštelių kolekciją ir įsigijau aparatūros, tad „skvote“ likti buvo tiesiog nebe saugu.

Išvardink „skvotinimo“ pliusus ir minusus.

Didžiausiais pliusas, žinoma, tas, kad mėnesio gale namo savininkas neprašys nuomos mokesčio (šypsososi). Na, o didžiausias minusas, kad niekada nežinai, kada ateis iškeldinimo laiškas ir tada vėl teks ieškotis naujo būsto.

Kiek laiko jau groji DataBlender’iuose? „Skvotinimas“ trukdė ar kaip tik padėjo tavo grojimui?

Susipažinau su Raimondu (Noizbar, “Datablender“ įkūrėju) 2005 metais viename iš jo organizuotų vakarėlių. Mūsų nuomonės muzikos atžvilgiu sutapo, tad pradėjau groti įvairiuose „skvotų“ vakarėliuose kaip “DataBlender“ narys. 2008 metais buvo išleista pirmoji plokštelė ir, prieš išleidžiant antrąją, Raimondas pasiūlė A&R (Artists and Repertoire) poziciją. Priėmiau ją. „Skvotinimas“ tam tikrai netrukdė, atvirkščiai – netgi padėjo. „Skvotų“ vakarėliai man tapo antraisiais namais. Juose susipažinau su daug įvairių „underground‘inės“ muzikos vakarėlių organizatorių, tad pradėjau groti ne tik “DataBlender“ vakarėliuose, bet ir kituose. Dabar ir pats kartu su “DataBlender“ komandos pagalba organizuoju „skvotų“ vakarėlius.

Kaip manai, ar galima „skvotus“ pavadinti naujaisiais meno centrais Anglijoje? Kodėl?

Visiškai sutinku, kad galima. „Skvotinis“ gyvenimas labai paplitęs tarp menininkų Londone. Ne paslaptis, kad Londonas yra vienas prabangiausių miestų pasaulyje, tad, pavyzdžiui, norint surengti savo parodą čia, reikia begalės lėšų ir pastangų. Tad daugelis menininkų renkasi kitokį kelią – daro įvairias parodas „skvotuose“, kuriuose gyvena ir pan. „Skvotas“ – tai nebūtinai paprastas, nedidelis namas, „skvotais“ gali būti gamyklos, apleistos ligoninės ir pan. Tad, kodėl neišnaudojus tų erdvių?

P.S. Didelis Ačiū Vitalijui už interviu.

trysmilijonai.lt

***