01/20/10 Astella Galkauskaitė

2

Kiek daug žmonių ateina ir išeina iš mūsų gyvenimo. Kokia galybė žodžių, išleistų į orą pradedant, rutuliojant ir užbaigiant pokalbį, kuriant kažkokius planus ir švaistant pažadus į vieną ir kitą pusę. Visi tarytum susitarę kartoja, kad svarbiausia – ne kiekybė, bet kokybė. Tačiau dažniausiai gyvenimas gardž...

11/19/09 Astella Galkauskaitė

1

Aš iš karto nukaistu. Jaučiu, kaip švelnus raudonis atkeliauja į mano skruostus, pradeda ropoti po visą veidą ir galiausiai pasiekia net ausų galiukus. Norėčiau skradžiai žemėn prasmegti. O, kaip norėčiau… Kaip aš taip galėjau apsižioplinti? Aš juk tikrai stengiausi. Kas antrą pirmadienį, nesvarbu, ar lyja, snin...

08/12/09 Astella Galkauskaitė

2

Viens du, viens du… Lėtai, lyg geležiniai kareivėliai, keliauja minutės tolygiai judėdamos link darbų pabaigos. Apsiniaukęs dangus žada lietų – sinoptikai pranašauja saulę. Šiandieniniai pietūs jau seniai suvalgyti, galbūt, net ir virškinti pradėti. Iki vakarienės dar toli, taip toli, kad net ir užuosti sunku...

07/27/09 Astella Galkauskaitė

9

Lipdama i lėktuvą, tarytum gaudydama paskutinį oro gūsį, dar bandau įkvėpti tokio šviežio ir gaivaus lietuviško oro. Pakeliui i aerouostą smarkiai lijo. Kai taip nutinka, tarytum pasiguosdama, aš dažnai sakau sau: „Lietuva verkia manęs…”, tačiau, kad ir kaip „ašarotų” mano gimtinė, tai niekada nepa...