Aš iš karto nukaistu. Jaučiu, kaip švelnus raudonis atkeliauja į mano skruostus, pradeda ropoti po visą veidą ir galiausiai pasiekia net ausų galiukus. Norėčiau skradžiai žemėn prasmegti. O, kaip norėčiau… Kaip aš taip galėjau apsižioplinti? Aš juk tikrai stengiausi.... Toliau

Viens du, viens du… Lėtai, lyg geležiniai kareivėliai, keliauja minutės tolygiai judėdamos link darbų pabaigos. Apsiniaukęs dangus žada lietų – sinoptikai pranašauja saulę. Šiandieniniai pietūs jau seniai suvalgyti, galbūt, net ir virškinti pradėti. Iki vakarienės dar toli, taip toli,... Toliau

Kiek daug žmonių ateina ir išeina iš mūsų gyvenimo. Kokia galybė žodžių išleistų į orą pradedant, rutuliojant ir užbaigiant pokalbį, kuriant kažkokius planus ir švaistant pažadus į vieną ir kitą pusę. Visi tarytum susitarę kartoja, kad svarbiausia – ne... Toliau

Lipdama i lėktuvą, tarytum gaudydama paskutinį oro gūsį, dar bandau įkvėpti tokio šviežio ir gaivaus lietuviško oro. Pakeliui i aerouostą smarkiai lijo. Kai taip nutinka, tarytum pasiguosdama, aš dažnai sakau sau: „Lietuva verkia manęs…“, tačiau, kad ir kaip „ašarotų“... Toliau