– Ambasadorius – tai diplomatas, reprezentuojantis savo šalį kitose valstybėse, aukšto intelekto ir rango asmenybė, – kai kuriuos žodžius „striginėdama“ pasako Simutė (10 metų mergaitė) pamokos metu.

– Tiesiog gražu!, – ištaria besišypsanti mokytoja ir, pasitaisiusi krentančius akinius ant rausvų žandukų, „įraito“ visą dešimtuką.

Taip, tikriausiai mes visi žinome, kaip ambasadoriaus statusas įpareigoja ir norime, kad šios pareigos būtų skirtos teisingam žmogui, galinčiam atstovauti mūsų interesams, požiūriui, vizijoms… Kitaip tariant, atstovauti viskam, kas susiję su valstybe ir kas ją sudaro. Vis dėlto, ne visada valstybei atstovaujantis žmogus gali reprezentuoti visus piliečius. Juk egzistuoja „požeminiai judėjimai“, sub-kultūros ir kiti žmonės, kurie nuolat maištauja ir prieštarauja beveik dėl visko. Aš siūlau pažiūrėti „iš kitos ekrano pusės“ ir pamąstyti apie tai, kas mus labai dažnai reprezentuoja ir kokių „ambasadorių“ yra.

Teisinga teigti, jog kiekvienas iš mūsų esame savos šalies ambasadorius, o “beambasadoriaujant” susiduriame su „atgaliniu“ (arba „galiniu“) teiginiu, jog mūsų valstybė yra sunkiai dirbančių žmonių, daugybės “chuliganų” ir krepšininkų kraštas. Kai kas rėžia akis, kai kas liaupsina ausis, kai kas maišo medų su degutu. Yra ir tokių žmonių, kurie nešioja žalius marškinėlius, reprezentuojančius savą šalį, o kiti žaidžia žaidimą: „nieko nepažįstu, nieko negirdžiu ir nenoriu kalbėti”. Iš tikrųjų, kai kurie žmonės jau ne kartą susidūrė su tais įžymiais chuliganais, o kai kurie to nė karto nematė…

Labai dažnai norisi paklausti, ar materialūs daiktai taip pat yra kažkieno „ambasadoriai“? Dabar, būtent dabar, Anglijos pirkimų karštinės metu, apsilankykite žmonių traukiniu judančioje Oksfordo gatvėje, centriniame Londone. Ir stebėkite. Stebėkite ne vitrinas, o žmonių, žiūrinčių į vitrinas, veidus. Materialių daiktų „ambasadoriai“ daro savo darbą, jie negyvi, bet turi kainą. „Ambasadoriai“ tiesiog „plūsta“ iš madingos Italijos, karštosios Ispanijos ir iš čia pat Anglijos aukštuomenei kuriančių dizainerių. Kai kam įsigyti sunkiau, kai kam – lengviau… Kas taupė šiam daiktui, kas tik iš įdomumo švaisto pinigus. Būdamas šalia vienos panelės, išgirdau, kad jai daugiau nieko gyvenime nereiktų, jei tik ji turėtų tą vieno tūkstančio dolerių vertės rankinę. Ir tai yra įdomu, kaip pasaulis viską „sustatė“, jog žmonės, kurie netiki, jog gali patys tobulėti, siekia įsigyti rankinę ar panašų materialų „ambasadorių“, reprezentuojantį jį patį. Kito žmogaus kūrinys tampa raktas į laimę, bet ar tai yra gerai?

Kiekviena religija turi savo „ambasadorius“ visame pasaulyje. Štai krikščionių ambasadorius, tikriausiai, yra popiežius. Mąstydamas apie religiją ir aš, maištingas jaunuolis, susimąsčiau, jog pasaulis visgi gyvena pagal biblijos įsakymus arba pagal sustiprintą Markso “status quo”. Tas pats doleris yra aprašinėtas “IN GOD WE TRUST” (liet. Dievu mes tikime). Neveltui tiek daug civilizacijų sugriuvo būtent atsisakius religijos. Aš suprantu, kad žmonės negali gyventi be įsakymų ir tam tikrų taisyklių, todėl  gal ir gerai, jog yra toks religinis „ambasadorius“, kuris nurodo tam tikrą tvarką. Žmogus gali pats pasirinkti ir „pasiimti“ tai, ką geriausio religiniai „ambasadoriai“ pasiūlo…

Susimastęs apie du skirtingus ambasadorius, paklausiau ir savęs: kas man yra ambasadorius? Aš pats? Tikriausiai. Žmonės sako, kad esame visi lygūs, bet tai nėra tiesa. Visi mes esame skirtingi, bet kartu – ir saviti stebuklai. Siūlau neskaityti ir nemąstyti per daug, kaip būtų gera, jei aš ir taip mąstyčiau, o tiesiog paimti ir įsimylėti keistus dalykus: ankstyvus rytus, vėją, bučiuojantį skruostus, bebėgant Lietuvos kaimelio pieva… Žinoma, visko, kas mums suteikia malonumą, neaprėpsime, bet galime tai padaryti geriausiu „ambasadoriumi“ būtent konkrečiu metu (nesvarbu, kas tai būtų: ar mokytojas, ar pasakų sekėjas). Kartais beliūdint verta prisiminti, kad tai tik dalis, to, ką tu pats susikūrei ir jokio skirtumo, ar šypsaisi tuo metu.. Žinau, žinau, mano žodžiai skamba kaip eilinis ir paprastas teiginys, bet manau, jog verta pradėti mąstyti nuo paprastų dalykų ir tuomet žvilgsnis į save patobulės …

Palikite kažką po savęs, darykite ne vieną, o daug dalykų šiame žmogaus sukurtame mieste. Esu tikras, kad tik tada patys tapsite savo gyvenimo ambasadoriais.

***