Sėdint ir bandant prisiminti, kada ir kodėl viskas prasidėjo, neretai pradedu krapštyti galvą. Galbūt todėl, jog tai visada buvo ne kas kita, o hobis. O, kai darai kas patinka, valandos ne tirpsta, o tiesiog dingsta. Bet apie tai – kitą kartą.

Pirmųjų rūbų eskizų gimimas, piešiant „kur papuola”, ir po to jų perkėlimas į kompiuterį buvo daugiau nei skausminga. Po to buvo valandos praleistos tobulinant eskizus, įkyriai klausinėjant kitų nuomonių, po to vėl begalinis taisymas, keitimas, trinimas, ieškojimas kompiuterio šiukšliadėžėj to, kas jau buvo „palaidota”. Kai eskizas buvo baigtas, tada jis buvo siunčiamas nepriklausomoms dizaino/ dizainerių grupėms, bei aktyviai kritikuojamas, ko pasekoje dažnai kai kurios detalės, spalvos ar net visas eskizas keisdavosi. Bet viskam, kaip ir visur, yra savas laikas. Įsitikinau, kad čia – ne išimtis.

Jau bekuriant drabužių modelių, detalių, etikečių dizainą, tuo pačiu metu prasidėjo ir rūbų, kurie bus šilkografijos būdu dekoruojami, atranka. Renkantis drabužius, labiausiai norėjosi kokybės ir patogumo, bet kartu stengėmės „neperlenkti lazdos”. Dar iki šiandien namuose turiu dėžes nevykusių marškinėlių bei džemperių, kuriuos pats nerūpestingai nešiojau ir skalbiau. Daugelis iš jų po vieno ar dviejų skalbimų pasidarė keturkampio formos (paplatėjo ir/ ar sutrumpėjo), apykaklės veržė kaklą ir, galiausiai, reikėjo „paskelbti išskalbtų drabužių tikrosios spalvos paiešką”.

MARŠKINĖLIŲ IR DŽEMPERIŲ ATRANKA
Kai reikėjo apsispręsti dėl marškinėlių struktūros, medžiagos, galiausiai pasirinkome du jų tipus: medvilninius bei ekologiškus, pagamintus is bambuko pluošto bei ekologiškos medvilnės. Pastarieji yra labai švelnūs ir lengvi, todėl tinka visur ir visada: „nuo „zulinimosi” namuose sekmadienį iki „trankymosi” krepšinio aikštelėje trečiadienį. Tuo tarpu VINTAGE stiliaus medvilniniai marškinėliai (taip pat polo ir ilgomis rankovėmis) yra kiek storesni, bet taip pat smagiai nešiojami ir visuomet išlaiko savo formą.

Kalbant apie džemperius, jie „praėjo” lygiai tokią pat praktišką ir paprastą „atranką” kaip ir marškinėliai: visi buvo daug kartų dėvėti, skalbti ir laiko patikrinti. Didžiausias dėmesys vėlgi buvo skirtas kokybei bei patogumui, nes labai dažnai viena ar dvi nevykę detalės sugadina visą rūbą. Čia buvo ne išimtis. Galų gale, rūbas turi būti praktiškas, jeigu jis yra skritas kasdieniniam nešiojimui. Būtent todėl rinkomės džemperius, kurie turi prailgintas rankoves, yra prigludę prie kūno ir yra malonūs odai ir be abejo išlaikytų savo pirmine formą ir netaptų „maišais” po keliu skalbimų. Aišku visiems neįtiksi, nes visi turime savitą stilių. Gal būtent todėl pirmenybę teikėme pačiam rūbų stiliui, o ne madai. Tikslas – paprastas, kad viskas būtų „savo vietoje”.

RŪBŲ GAMYBA
Kadangi mūsų pasirinktas kolekcijos stilius yra VINTAGE, darėme viską, kad mūsų rūbai būtent tai ir atspindėtų. Smagu pasakyti, kad kiekvienos rūbo detalės priderinimas yra gana ilgas ir nuoširdžiai atliktas darbas. Rūbų gamybai po gana ilgų paieškų, specialiai pasirinkome daug sudėtingesnį gamybos būdą, tam, kad drabužis būtų, kiek įmanoma, asmeniškesnis bei kokybiškesnis. Norėčiau itin akcentuoti tai, jog kolekcijos „trys” rūbai nėra padaryti atmestinai (liaudyje vartojamais žodžiais „uždedant lipūčkes”). Kiekviena spalva ant rūbo buvo „uždėta ranka”, po to „siunčiama pakaitinti po krosnimi”, po to vėl grąžinama į pradinę padėtį, kur dedama kita spalva ir t.t. Jokios automatikos, todėl galima drąsiai teigti, kad kiekvienas rūbas yra unikalus ir „vienodai kitoks”. Kai visos spalvos buvo uždėtos, tada rūbas turėdavo „įveikti” paskutinį etapą, kuris yra panašus į picos kepimo metodą. Visi marškinėliai ir džemperiai lėtai ir gražiai „eina” per kambario dydžio karštą krosnį, kuri, trumpai sakant, „padeda taškus ant i”.

RŪBŲ PABAIGIMAS
Rūbų detalės yra svarbi dalis, todėl norėjome, kad jos suteiktų papildomą reikšmę drabužiui, bet kartu neišsiskirtų ir papildytų bendrą kuriamos kolekcijos dizainą. Besiruošiant, buvo aplankyta ne viena gamykla ar, kitaip sakant, „etikečių siuvimo vietos”, bet kaip ir šilkografijai, pasirinkome daug sudėtingesnį būdą tam, kad garantuotume kokybę ir rūbo nuoširdumą. Žvelgdamas į praeitį, esu be galo dėkingas siuvėjai Virginijai, kuri ne tik entuziasitingai mums padėjo, patarė bet ir suteikė nuoširdžią pagalba, kuriant „drabužių dvasą”. Kiekvienas rūbas iš mūsų kolekcijos turi po dvi papildomas etiketes, kurios, galima sakyti, yra mūsų rūbų vizitinė kortelė.

DABARTIS IR ATEITIS
Nieko nėra smagiau, kaip matyti taip ilgai ruoštą ir tobulintą dalyką įgyvendintą ir, galų gale, prieinamą visiems. Nors ši kolekcija – tai „pirmas blynas”, turiu pasakyti, kad jis buvo gana „skaniai prisvilęs”. Nesigailiu nei vienos minutės praleistos įgyvendinant idėją, nors tai užtruko ne vienus metus. Be kitų žmonių palaikymo ir pagalbos visa tai būtų tikriausiai ir „nepamatę dienos šviesos”. Prie kolekcijos kūrimo prisidėjo begalė žmonių, kurių gana didelė dalis yra išsibarstę po visą pasaulį, o daugelis iš jų nėra lietuviai. Šiuo metu ruošiame kitą kolekciją, kuri bus kiek kitokia, bet tuo pačiu labai sava ir „iki skausmo” pažįstama.

***